Šverino pušis yra tarprūšinis himalajinė pušies ir veimutinės pušies mišrūnas. Ją 1905 m. savo parke Vilmersdorfe (netoli Berlyno) rado grafas Šverinas (Schwerin) ir nuo to laiko ji tapo kolekcine vertybe. 

Pušis šverino „Wiethorst“ – tai Šverino pušies "raganų šluota", kurią rado ir pavadino Johannas Wietingas Gieelhorste (Vokietija). Itin puošni, reta, nykštukinė, lėtai auganti, tanki, plačios simetriškai kūgiškos/piramidės formos. Turi gražius, 10-12 cm ilgio, sidabriškai mėlynai žalius, kabančius žemyn. Vasarą net ant jaunų augalų išauga daug šviesiai žalių, plonų spygliukų. Norint pasiekti kompaktišką formą genėti nereikia.

Per 10 metų užauga iki 2,5 m aukščio ir 1,0 m pločio.

Metinis prieaugis - apie 20 cm.

Spygliai - itin ilgi (iki 25 cm), sidabriškai – žalios spalvos, nedygūs, kurie sukuria „pūkuoto“ medelio įspūdį.

Konkorėžiai - sakingi, išsilaiko ilgai, auga net ant jaunų šakelių.

Dirvožemis -  derlingas, pralaidus, saikingai  drėgnas. 

Vieta - saulė, dalinis pavėsis.

Visos pušys mėgsta saulėtas vietas ir nemėgsta šlapios žemės. Nors šiai pušiai naudinga nuolatinė drėgmė, o kai ji nekenčia nuo sausros, augalai būna itin gražūs. Jos šaknų sistema gali priprasti prie vietų, esančių netoli tvenkinių ir upelių, ir jai bus