Hortenzijos

Hortenzijų rūšys

Iš viso gamtoje randama virš 70 pripažintų hortenzijų rūšių. Tačiau dekoratyvinių augalų tarpe, dominuoja 6 rūšys, iš kurių 5-iomis prekiaujame ir mes.

Plačialapės

Plačialapės dar žinomos kaip didžialapės hortenzijos dažniausiai pasižymi itin ryškiomis žiedų spalvomis bei didžiausia žiedų raštų įvairove. Tačiau, šis grožis ateina su kaina – jos taip pat yra jautriausios šalčiui. Lietuvos pajūryje, kur jūrinis klimatas sąlygoja šiltesnes žiemas, plačialapės hortenzijos klesti, reikalaudamos mažiau išskirtinės priežiūros. Tačiau rytinėje Lietuvos dalyje, tokios priemonės neretai yra būtinos. Žinoma, jei nemėgstate apsikrauti, visuomet galite jas auginti kaip vienmetį augalą.

Šviesiosios

Šviesiosios hortenzijos – būtent tos, kurios yra kilusios ne iš tolimųjų rytų, o iš Šiaurės Amerikos. Jos žydi anksčiau, nei kitos rūšys bei pasižymi apvalesniais žiedynais. Jos taip pat yra vienos iš labiausiai pavėsį toleruojančių hortenzijų ir ypač mėgsta drėgmę.

Šluotelinės

Ši rūšis yra gerai pažįstama Lietuvos augintojams. Dėl atsparumo šalčiams ir saulėkaitai, lengvos priežiūros ir greito augimo šluotelinės hortenzijos Lietuvoje yra ilgametė sodo klasika. Dėl to žvalgydamiesi medelynų asortimente jų matysite daugiausiai. Šios rūšies krūmai taip pat įprastai būna aukštesni.

Kalninės

Kalninės hortenzijos – įdomi ir unikali rūšis tarp šių krūmų. Nors jos yra mažiau žinomos ir jų skirtingų veislių esama mažiau, nei, tarkime, šluotelinių ar plačialapių hortenzijų – pastaraisiais metais atsirado keletas didelio pasisekimo sulaukusių veislių. Išvaizda jos giminingos ir dažnai nenusileidžia plačialapėms, tačiau yra atsparesnės šalčiams bei vėjams.

Vijoklinės

Vijoklinės hortenzijos augs daliniame arba net visiškame pavėsyje. Tai mažai priežiūros reikalaujantis, tvirtas, žydintis vijoklis, su dailiais, blizgiais lapeliais.

Be šių rūšių, turime ir simpatijas neretai užkariaujančias hortenzijas, skiepytas ant stiebo. Stiebinės hortenzijos itin tinka moderniems, šiuolaikiškiems sodams ir pasitarnauja kaip puikus akcentinis augalas. Genėjimo skiltyje pateikiame ir instrukciją, kaip tokius medelius pasigaminti patiems.

Populiarių hortenzijų veislių apžvalga

Kai kurios veislės, kurias galite rasti Lietuvos medelynuose – laiko patikrinta klasika. Pavyzdžiui aukštaūgei šluotelinei hortenzijai „Grandiflora“, jau daugiau nei 150 metų. Tuo tarpu irgi Prancūzijoje išvestai plačialapei „Mad. Emile Mouillère“ jau 100. O šviesiajai „Anabelle“ – apie 60.

Šiais laikais, kuomet veislė sulaukia pasisekimo, už kelių metų galima tikėtis, jog rasis jos papildymas, kuriuo siekta išryškinti jos stipriąsias puses. Puikus to pavyzdys yra Lietuvos sodininkams gerai pažįstama “Vanille Fraise”, po kurios sekė “Sundae Fraise”, o dar vėliau – “Fraise Melba”. Kitas to pavyzdys, tai “Strong Anabelle” – patobulintas populiariosios “Anabelle” hibridas.

Tarp naujausių mados tendencijų hortenzijų pasaulyje galima išskirti mėginimus paversti jas kompaktiškesnėmis, tinkamesnėms mažesniems sodams bei terasoms. Čia pastebėtinos „Petite“ serijos hortenzijos. Na, o šių pastangų kulminacija – vos praėjusiais (2025-aisiais) metais pasirodžiusi „Groundbreaker“ serija, pavertusi šį krūmą praktiškai kiliminiu augalu. Regis vos prieš keletą metų vienintelė „žemaūgė“ buvo „Bobo“. Dabar galime teigti, jog kompaktiškų hortenzijų pasiūla yra pakankamai plati net išrankiausio skonio sodininkams.

Vis daugiau selekcininkų dėmesio sulaukia ir kalninių hortenzijų rūšis. Jos yra kiek atsparesnės šalčiui ir kartais pasižymi itin dekoratyviais, tamsiaspalviais lapais. Tačiau nuo pastarųjų metų, selekcininkų dėka, tamsialapės – nebereiškia kalninės. „Eclipse“ – nauja veislė, besipuikuojanti parodų afišose – yra pirmoji išties tamsialapė plačialapės hortenzijos veislė.

Ilgalaikio žydėjimo bei išskirtinių žiedų kategorijoje galime išskirti „Living Creations“ serijos hortenzijas, kurios puošiasi žiedynais ne trumpiau kaip 100 dienų. Ne veltui klientai susigundo įsigyti „Living Summer Love“ ar „Living Colorful Cocktail“, nepaisant jų didesnės kainos. Kurdami jas selekcininkai eksperimentavo ir pasiekė stulbinamų rezultatų, keisdami ne tik spalvas, bet ir pačia žiedų forma.

Na, o raudonos spalvos žiedų mylėtojai primins, jog „Framboisine“, dar žinoma kaip „Semarskaya Lidija“ ne veltui tapo garsiausiu mados šauksmu Lietuvos soduose. Net galime teigti, jog tai pirmasis kandidatas, galintis nuvainikuoti „Vanille Fraise“ kaip populiariausią hortenziją tarp Lietuvos pirkėjų.

Regis tiek daug inovacijų pasiekė rinką vien per pastarąjį dešimtmetį. Tad ko dar galima tikėtis? Na, kultivavimo technologijos vystosi sparčiai, tad ateityje tikrai galime tikėtis dar įspūdingesnių veislių. Turėtų rastis vis daugiau šalčiui atsparių plačialapių hortenzijų, taip pat dvispalviais žiedais besipuošiančių, pakartotinai ir ilgiau žydinčių kultivarų.

Hortenzijų sodinimas

Vazonėliuose auginamas hortenzijas galima į dirvą sodinti visą sezoną. Nuo ankstyvo pavasario, iki vėlyvo rudens. Vis dėlto, smarkių vasaros karščių metu rekomenduojame sodinimą atidėti iki kol įsivyraus švelnesni orai.

Visos hortenzijos mėgsta gerai drenuojančią, humusu praturtintą, derlingą dirvą. Taip pat šie krūmai geriausiai augs lengvai rūgščioje arba neutralioje (pH nuo 5.5 iki 6.5) žemėje. Visoms jų rūšims patinka drėgmė, todėl mulčiavimas (apie 5-10 cm sluoksniu) ir nuoseklus laistymas yra būtini, norint palaikyti pilnavertišką jų išvaizdą.

Jei susiduriate su išskirtinai molinga, vandeniui nepralaidžia dirva, gali tekti iškasti didesnę duobę ir paruošti žemių mišinį, naudojant žvyrą ar perlitą, kuris užtikrintų gerą drenavimą.

Šluotelinės hortenzijos mėgsta visiškai saulėtas vietą, nors toleruoja ir dalinį pavėsį. Jos yra mažiausiai reiklios dirvai. Daugiau apie jų priežiūrą galite sužinoti perskaitę mūsų straipsnį apie konkrečiai jų priežiūrą, kurį galite rasti sodo įdomybių bei aktualijų skiltyje, arba spustelėję štai čia.

Kadangi plačialapių hortenzijų žiediniai pumpurai formuojasi ant senų ūglių ir jos yra labiau pažeidiamos šalčių, būtina pasirūpinti jų apsauga žiemai. Mažiausia, ką galite padaryti šia linkme, yra pamulčiuoti šaknų zoną. Mulčias apsaugo paviršines šaknis nuo šalčio ir pasitarnauja kaip buferis nuolatiniams įšalo ir atodrėkio ciklams. Geriausia parinkti sodimvietę, apsaugotą nuo tiesioginio vėjo.

Tuo tarpu kalninės hortenzijos ypatingos tuo, jog yra ne itin tolerantiškos smarkiai saulėkaitai. Todėl idealiausia sodimvietė joms būtų tokia, kuri sulaukia rytinės saulės ir pavėsio vakare. Kaitri vakaro saulė, ypač karštomis, sausomis dienomis apskritai yra pavojinga visiems jautresniems augalams. Tačiau kalninių hortenzijų, įprastai toleruojančių vėją ir šalčius, atveju, tai yra silpnybė, kurią lengva praleisti.

Sodinti į dirvą, ar auginti vazone?

Daugelis nykštukinių hortenzijų veislių yra išvestos, turint mintyje ir norą sudaryti sąlygas joms augti jas vazonuose. Kadangi šie augalai yra mažo stoto, kompaktiškos yra ir jų šaknų sistemos. Tokiems krūmeliams vazonai gali pridėti joms papildomo dekoratyvumo. Kitas privalumas – lengviau keisti jų vietą. Tai ypač aktualu auginant plačialapes hortenzijas, kadangi leidžia paprasčiausiai perkelti jas į patalpą prieš šalčius ir taip užtikrinti ramų peržiemojimą.

Tokio auginimo metodo minusai – reikalingas dažnesnis laistymas, o metams bėgant bei šaknims plečiantis, pribręs laikas ir persodinimui. Vazonas yra daugeliu atžvilgiu augalą apribojanti augimo terpė, lyginant su dirva. Dirvoje augalas gali pats pasisavinti drėgmę ir mineralines medžiagas paprasčiau, nei ankštame konteineryje. Jei laiku jo nepalaistysite – jis ims džiūti. Jei perlaistysite – šaknys ims pūti. Todėl įgudusiems sodininkams tą daryti seksis kiek geriau. Tačiau nemažai šiuo atžvilgiu priklauso ir nuo augalo atlaidumo. Gera žinia yra ta, kad šluotelinės hortenzijos yra, palyginti, tikrai atsparūs bei atlaidūs augalai.

Hortenzijų tręšimas

Kaip ir su dauguma kitų augalų, šių krūmų tręšimas nėra būtinas. Tačiau trąšos padės joms augti nuosekliai ir tankiai, žydėti gausiai, ir turėti stipresnius, didesnius žiedynus atlaikyti gebančius stiebus.

Tinkamiausios yra specialiai hortenzijoms subalansuotos trąšos, kuriomis prekiaujame ir mes. Jas galite rasti štai čia. Tačiau visiškai tinkamos yra ir kitų gamintojų trąšos hortenzijoms. Rezultatą pagerintų net ir universalios arba organinės trąšos. Tik, jei tręšite ne šiems krūmams subalansuotomis trąšomis, būtinai atkreipkite dėmesį į azoto koncentraciją jose. Pernelyg didelis azoto kiekis skatins lapijos formavimąsi ir mažins žydėjimą. Jis taip pat gali silpninti stiebus (kas ypač aktualu šviesiųjų hortenzijų atveju).

Tręšti galite vieną arba dusyk. Geriausi laikai tam – ankstyvą pavasarį, prieš prasidedant augimo spurtui arba ankstyvą vasarą, prieš prasidedant žydėjimui. Tai padėtų hortenzijai sudaryti tvirtą, tankų ir vešlų šakų karkasą žydėjimui arba skatintų patį žydėjimą, atitinkamai.

Pertręšimas

Tik netręškite hortenzijų vėliau, nei vidurvasarį, nes tai skatins naujų ūglių atsiradimą, kurie nespės sustiprėti iki žiemos ir augalas bus pažeidžiamesnis šalčiui.

Taip pat saugokitės pertręšimo. Augintojai neretai naudoja lėtai besiskleidžiančias trąšas. Mes – taip pat ne išimtis. Ištraukę augalą iš vazonėlio ir prasklaidę jo šaknis galite aplink jas pastebėti ryškiaspalvių gumuliukų – tai ir yra tokios, ilgalaikio veikimo trąšos, skirtos visam sezonui. Jai patręšite tokį augalą vos jį pasisodinę, faktiškai būsite pertręšę jį. O tai jam atneš daugiau žalos, nei naudos.

Trąšos mėlyniems žiedams

Taip pat verta išskirti kai kurias plačialapių bei kalninių hortenzijų veisles. Šių krūmų tarpe pasitaiko nemažai veislių, kurių žiedų spalvą galite „rinktis“ patys. Pasirinkimas visuomet būna tarp mėlynos ir rožinės spalvos žiedų. Mėlynais žiedais tokios veislės puošiasi, kai auga rūgščioje dirvoje, o rožiniais – kai šarmingoje. Norintiems mėlynų, tą paprasčiausia pasiekti naudojant dirvą rūgštinančias trąšas, pvz.: skirtas rododendrams, šilauogėms. Kartais pasitaiko ir būtent šiam tikslui sukurtų trąšų specialiai hortenzijoms. Be kitą ko, dirvą šiek tiek rūgština ir pušų žievės mulčias.  

Kaip ir kada genėti hortenzijas?

Visų hortenzijų atveju naudingas sanitarinis genėjimas, t.y. išsausėjusių, lūžusių, į vidų augančių arba tarpusavyje besitrinančių šakų šalinimas. Tai leidžia užtikrinti geresnę oro cirkuliaciją ir ligų prevenciją, ne tik tvarkingesnę išvaizdą. Tačiau kiekviena hortenzijų rūšis turi ir tam tikrų unikalių ypatybių, reikalaujančių skirtingo genėjimo metodo. Jas nagrinėjame žemiau pateiktose skiltyse.

Šluotelinės

Šie krūmai krauna žiedus ant pirmamečių ūglių. Juos tikslinga genėti prieš imant skleistis pumpurams. Genint per anksti – didėja rizika, kad šalnos pažeis pjūvius, o per vėlai – kad augalas jau bus išeikvojęs nemažai energijos ūgliams, kurie bus šalinami. Kovo pabaiga arba balandžio pradžia yra tinkamiausias laikas genėjimui, kai į pabaigą eina paskutinės šalnos ir augalai ima pabusti.

Kaip smarkiai nuspręsite genėti priklauso nuo to, kokio rezultato labiau pageidaujate. Mes visuomet renkamės stiprų genėjimą, kuomet paliekama apie 30-50 cm (1/3) krūmo antžeminės dalies. Toks genėjimas skatina stipresnį karkasą, geresnę ventiliaciją, tvarkingesnę formą ir atneša didesnius bei įspūdingesnius žiedynus. Rinkdamiesi tokį metodą, išsirinkite apie 5-8 tvirčiausias šakas, palikite apie 2-4 pumpurus ant kiekvienos jų, šalinkite silpnesnes šakeles ir nebijokite, kad nukirpsite per daug. Kirpti galite maždaug 0.5-1cm virš pumpuro.

Jei norite daugiau, tačiau smulkesnių žiedynų, galite palikti 4-6 pumpurus ant kiekvienos šakos ir trumpinti krūmelį mažiau. Su hortenzijomis iš esmės galioja taisyklė: kuo stipriau genėsite, tuo žiedynai bus didesni, o kuo silpniau genėsite, tuo daugiau jų bus. Na, o jei negenėsite apskritai, tuomet žiedų bus mažiau ir krūmas gali tapti praretėjęs bei netvarkingos formos.

Šviesiosios

Su šviesiosiomis hortenzijomis, genėjimo logika labai panaši, tik svarbu atsižvelgti į vieną niuansą. Šių krūmų stiebai būna silpnesni, tad dažniau jos svyra, išgula nuo lietaus ir yra pažeidžiamesnės vėjui. Genėdami, galite kalibruoti šią aplinkybę. Jei norite didelių žiedų – nukirpkite palikite vos 20-40cm augalo antžeminės dalies. Kaip ir su šluotelinėmis, tuomet šių hortenzijų žiedai bus didesni. Bet būtent tuomet stiebai bus silpnesni, o žiedynų dydis sukurs joms tik dar didesnę apkrovą.

Jei norite išvengti netvarkingai atrodančių svyrančių ir išgulančių šakų, galite aukoti žiedynų dydį ir genėti silpniau. Tuomet palikite apie 40-60cm antžeminėje dalyje. Kai kurioms, nesustiprintoms veislėms, tokioms kaip „Anabelle“, tai ir būtų geriausias sprendimas. Be kitą ko, stiebų tvirtumą galite pasiekti ir saikingai naudodami azotu praturtintas trąšas, kurios skatina šakas stiebtis į viršų, o ne tvirtėti.

O jei Jūsų šviesioji hortenzija nebeatrodo taip, kaip ankstesniais sezonais – jai pravers ir atjauninamasis genėjimas. Šio krūmo gyvybingumas auga, kai seniausios šakos yra šalinamos visiškai. Tačiau tikslinga tai atlikti ne dažniau kaip kas 3-5 metus.

Ant stiebo – medelio formos kūrimas

Šluotelinės hortenzijos ant stiebo mūsų asortimente yra daugiausiai sukurtos skiepijimo būdu. Tačiau dėl šių krūmų augimo spartos ir palyginti aukšto stoto, tokią hortenziją galite pasigaminti ir per 1-2 sezonus genėjimo būdu. Naudojant šį metodą, reikėtų šalinti visus šoninius ūglius ir formuoti vieną, aukštyn krypstantį stiebą. Iš pradžių reikės naudoti ir bambuką ar kitą kuolą kaip atramą, kad šis stiebas nesvirtų. O šoninius ūglius tikslingiausia šalinti kuo greičiau, jiems tik užsimezgant.

Kartais kandidatų tokiems medeliams galima rasti ir augalų centruose, ypač kur hortenzijos auga arti šalia viena kitos ir per vidurį esantiems krūmams tikslingiausia stiebtis aukštyn, norint pasiekti kuo daugiau šviesos. Tai sukuria sąlygas panašias į tas, su kuriomis susiduria medžiai miške. Pastaruoju atveju, su šoninių šakų šalinimu net nereikia vargti, nes augalas pats savo energiją kreipia aukštyn. Išsirinkus tokį kandidatą, praktiškai iškart galėsite pradėti formuoti vainiką.

Beje pastarasis metodas tinka ir kitiems augalams, pvz.: pūkeniams ir net visterijoms. Tik, ko gero joks kitas krūmas nepasižymės tokia augimo sparta bei kamieno tvirtėjimu kaip hortenzijos, kurioms taikyti šį metodą labiausiai apsimoka.

Tik verta pabrėžti, kad skiepijama – ne veltui. Skiepytos stiebinės hortenzijos pasižymi tvirtesniu ir tiesesniu kamienu. O kuriantis tokį augalą patiems, gali gautis šiek tiek nelygumų bei nulinkimų stiebe.

Kalninės ir plačialapės

Šios hortenzijos žiedus krauna ant senų šakų. Reikia paminėti, jog esama ir remontantinių veislių, kurios žydi ant senų ir ant naujų ūglių, tačiau jei nerandate tokios informacijos apie savo išsirinktą ar auginamą veislę, saugiausia nerizikuoti.

Didžialapėms hortenzijoms negalima taikyti tos pačios genėjimo logikos, kaip šluotelinėms, kadangi tuomet bus pašalinama sena mediena su žiedpumpuriais ir augalas gali nebežydėti. Tikslingiausias metodas yra pavasarį, balandžio pradžioje, apžiūrėti hortenziją ir šalinti tik nušalusias šakas. Jei šaka visiškai negyva – kirpkite iki pagrindo. O jei tik dalinai nušalusi – kirpkite iki gyvo pumpuro. Jei jau krūmas per tankus, galite skatinti jo gyvybingumą šalindami vieną ar keletą pačių seniausių šakų.

Beje, Lietuvoje protinga palikti didžialapių hortenzijų peržydėjusius žiedus iki pat pavasario, kad jie apsaugotų pumpurus nuo žiemos šalčių. Jei kitais būdais (pvz.: įnešimu į patalpą, kur vyraus palanki temperatūra) neužtikrinsite puikios apsaugos plačialapės peržiemojimui – geriau žiedus tiesiog palikti iki pavasario. Tad turėkite omenyje, jog plačialapių atveju – sekančioje skiltyje bus apibūdintas pasirenkamas, o ne vienareikšmiškai naudingas sprendimas!

Greitasis genėjimas - žiedų šalinimas

Kaip ir kitiems žydintiems augalams, sveiką bei gausų žydėjimą galima skatinti šalinant peržydėjusius žiedynus. Tai skatina augalą neeikvoti energijos sėkloms ir formuoti naujus žiedus.

Beje, yra būdų ir džiovinti hortenzijų žiedus bei išsaugoti jų grožį kaip ilgalaikę dekoraciją namuose. Tačiau tai jau reikalautų visai atskiro straipsnio…

Kaip dauginti hortenzijas?

Šie krūmai yra dauginami atlankomis arba auginiais

Atlankomis

Pavasario pradžioje galite parinkti žemai augančią šaką, nulenkti ją į dirvą, prismeigti prie žemės, paliekant viršūnę išsikišusią ir už 6-12 mėn turėsite naują augaliuką. Žemėje esanti šakos dalis, kontaktuodama su dirvožėmiu, pradės pamažu leisti šaknis. Procesui pasibaigus, galima kirpti šaką ties ta vieta, kurioje ji buvo įleista į dirvą ir augalą persodinti į norimą vietą.

Auginiais

Žalieji auginiai, paprasčiau tariant, nedidelės šakelės, gali būti kerpami nuo motininio augalo birželį arba liepos pradžioje. Tuo tarpu šiek tiek tvirtesni pusiau sumedėję auginiai gali būti imami liepos pabaigoje arba rugpjūčio mėnesį. Auginiai turėtų būti apie 10-15cm ilgio.

Prisikirpus auginių, reikia pašalinti apatinius jų lapus (taip pat galima ir trumpinti viršutinius lapus per pusė, kad mažiau garuotų) ir tuomet susodinti į specialų substratą. Prieš sodinant galima ties pjūvio vieta sutepti auginį augimo hormonu, kas padidintų prigijimo tikimybę.

Substratas, į kurį auginiai yra sodinami, turi turėti reikiamą drėgmės sulaikymo ir pralaidumo balansą. Tam pasiekti galima naudoti durpių ir perlito, durpių ir smėlio, arba kokosų substrato ir perlito mišinį.

Tuomet auginiams turėtų būti užtikrintos reikiamos augimo sąlygos. Viena iš sąlygų - pavėsis, netiesioginė saulė, kurią galima užtikrinti laikant juos šiltnamėlyje arba peršviečiame maišelyje. Taip pat svarbu, kad drėgmės lygis niekad nenukristų iki 0. Idealiausia oro temperatūra jų prigijimui užtikrinti yra 18-24 °C, o išgyvenimo zona auginiui yra 10-30 °C. Auginiui išleisti šaknims reikia 2-6 savaičių.

Atpažinti, kad auginys prigijo, galima pastebint naują augimą, arba jaučiant pasipriešinimą, lengvai trūktelėjus. Jei išimsite visą auginį iš dirvos – jis mirs. Dažniausios auginių neprigijimo priežąstys yra pernelyg šlapios arba pernelyg sausos augimo sąlygos, per didelis karštis ar šaltis, netinkamas substratas.


Dauginimas auginiais teoriškai leistų pasigaminti kur kas didesnį kiekį augaliukų iš vieno motininio krūmo. Tačiau toks procesas reikalauja praktikos, kadangi auginiai praktiškai turi suformuoti šaknų struktūrą, kliaujantis energija esančia mažoje šakelėje, iki jai nuvystant. Kitaip tariant, jie gerokai pažeidžiamesni, nei motininiu augalu dalinai kliautis galinčios atlankos.

Remiantis mūsų patirtimi, dalintojas, turintis net elementarią įrangą, tačiau nemažą patirtį ir talentą dalinimui, galėtų pasiekti maždaug štai tokį auginių prigijimo rodiklį: šluotelinės hortenzijos – 70-90%, šviesiosios – 80-95%, plačialapės – 50-75%. Tačiau kiekviena klaida gali lemti 0% prigijimo rodiklį.

Dauginti ar ne dauginti? Svarbi pastaba

Jauni augaliukai, o ypač auginiai, yra jautresni šalčiui, drėgmei, saulėkaitai, oro cirkuliacijai ir kitoms aplinkybėms. Svarbu suprasti, kad jiems bus reikalinga kur kas didesnė priežiūra, ir kontroliuojamos sąlygos, nei paaugusiems augalams. Net sėkmingai padalinus šiuos augalus, šaknynai nepasižymės tokiu pačiu išsivystymo lygiu, kaip pramoniniu būdu dauginamų augalų.


Renkantis dauginti hortenzijas patiems, svarbu turėti omenyje štai ką: tai labiau smagus eksperimentas, nei pakaitalas olandų ir vokiečių gamybos augalams. Hortenzijos, kuriomis prekiaujame, yra augintos profesionaliomis, pramoninėmis sąlygomis. Tai procesas, kuriame naudojamos pažangiausios šiltnamių ir laistymo technologijos, kruopščiai subalansuotos trąšų koncentracijos (pagal konfidencialiumo sutartimis apgintus receptus) ir kvalifikuotų, ilgametę patirtį turinčių ekspertų rankos –  kurie visi veikia kartu kaip gerai suteptas variklis.

Dėl pastarosios priežąsties, iki šiol nesame atradę ir trumpo atsakymo į klausimą, kurio dar vis neretai sulaukiame iš klientų: “o kiek parduodamai hortenzijai metų?” Taip, amžius yra kriterijus, kuris nusako šį bei tą apie augalo sąlyginę vertę. Jis koreliuoja su šaknyno išsivystymo lygiu bei augalo dydžiu ir tvirtumu. Tačiau, priklausomai nuo auginimo sąlygų ir metodų, dvigubai jaunesnis augalas gali būti vertingesnis už vyresnį.

Augintojų produktas nusileidžia tam, ką galime išauginti patys tik vienu aspektu: savo rankomis sutverta gyvybė turi sentimentalią vertę, kurios ekonominiai terminai niekada neapčiuops.

Augalai, kurie derės prie hortenzijų 

Neretai taip pat tenka girdėti klientus klausiant “prie ko geriausiai derės hortenzijos?” arba - ar jas galima sodinti su vienu ar kitu augalu.  

Hortenzijos geriausiai atrodys sodinamos priešais tamsesnės lapijos augalus. Tad už jų puikiai atrodys: kukmedžiai, tujos, kadagiai ar pušys.  

Tuo tarpu prieš hortenzijas puikiai atrodys augalai, mėgstantys dalinį pavėsį ir drėgmę, pavyzdžiui: melsvės, alūnės, astilbės. Estetiniu atžvilgiu prie šių krūmų puikiai derės ir daugiametės gėlės bei žoliniai augalai, tokie kaip rudbekijos, flioksai, snapučiai, erikos, ežiuolės, miskantai, soruolės, melvenės, lendrūnai, eraičinai.

Na, o jei norite hortenzijas derinti su kitais lapuočiais krūmais, jos sau vietą ras ir prie lanksvų, pūslenių, veigėliu, sedulų, alyvų ir putinų

Štai keletas itin dailiai derančių kombinacijų, kurias išsyk galite atkartoti savo kieme:

Kukmedis + Hortenzija + Alūnė

Hortenzija + Melsvė

Hortenzija + Miskantas + Ežiuolė + Šalavijas


Kadangi tarp hortenzijų kompanjonų išvardinome tokią gausą augalų, jaučiame pareigą išskirti ir augalus, kurie nelabai tinka kaip partneriai šiems krūmams sode.

Sunkiau šiuos krūmus derinti būtų su sausą dirvą mėgstančiais viduržemio jūros regiono augalais, tokiais kaip čiobreliai, levandos, jukos. Taip pat patariame vengti medžių su agresyviomis šaknų sistemomis, tokių kaip klevai, gluosniai, tuopos, beržai. Galiausiai, jei hortenzijas sodinsite rūgštokoje dirvoje (kokią jos ir mėgsta), tuomet kaip kompanjonai nelabai tiks šarmingą dirvą mylintys augalai, tokie kaip melėsai, šilokai,

Derinant hortenzijas su kai kuriais smilginiais augalais, taip pat reikia “atitaikyti” laistymą arba atitinkamai sudėlioti laistymo sistemą, kadangi pastarosios reikalauja mažiau drėgmės. Tą pasiekti taip pat galima arba selektyviai naudojant mulčią (kuris atlieka ir drėgmės sulaikymo funkciją), arba parenkant sodimvietę taip, kad smilginiai augalai gautų palyginti daugiau saulės šviesos ir tuo būdu labiau garintų drėgmę, arba paprasčiausiai kiek mažiau juos paliejant, jei laistysite rankiniu būdu.

Trumpa šių krūmų istorija

Hortenzijos yra kildinamos iš rytų Azijos, nors pavienių rūšių natūraliai galima rasti ir Šiaurės Amerikoje. Pirmą kartą istorijoje jos apsireiškia jau 7-tame - 8-ame amžiuje, kuomet Japonijos poetai jau rašė apie šiuos žydinčius krūmus eilėraščius. 

Nuo 17-to amžiaus plačialapės hortenzijos pradėjo būti aktyviai kultivuojamos ir naudojamos japonų sodininkystėje. Pirmą kartą 1770-aisiais jos iš ten pasiekė Europą, kur išsyk savo ryškiai mėlynomis ir rožinėmis spalvomis sužavėjo vakarų pasaulio sodininkus. Neilgai trukus, šis žydintis krūmas išpopuliarėjo ir mūsų žemyne. Jau 20-to amžiaus pradžioje ėmė rastis pirmosios vakarų selekcininkų išvestos veislės. Na, o šiuo metu jau esama virš 600 vien didžialapių hortenzijų kultivarų, o apskritai hortenzijų veislių pasaulyje yra tūkstančiai. Ir naujos veislės papildo esamų gretas kiekvienais metais.

Ką siūlome mes?

Mūsų lauko parduotuvėje bei internetinėje parduotuvėje kiekvieną pavasarį galite rasti daugiau, nei 70 skirtingų, kruopščiai atrinktų jų veislių. Visas jas turime vietoje. Tai – ko gero didžiausia hortenzijų pasiūla visoje Lietuvoje.  Čia jus pasitiks spalvų, žiedynų formų bei dydžių įvairovė. Taigi turėsite plačias galimybes jas derinti prie aplinkos kolorito, kitų augalų spalvinių kompozicijų. Siūlome ir nemažai jau paaugintų, ne vienus metus mūsų augalų centre prižiūrėtų hortenzijų.

Kainos sezono pradžioje prasideda nuo 7 eurų už vienetą ir gali siekti iki keturių ar penkių dešimčių už itin dideles arba skiepytas hortenzijas.


Hortenzijos internetu: saugu ir patikima pirkti

Internetu hortenzijas pirkti patogu, tai leidžia efektyviai taupyti savo laiką, taip pat suteikia kur kas daugiau galimybių pirkti nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Tad nesvarbu, iš kokio miesto esate, galite drąsiai rinktis ir pirkti mūsų el. parduotuvėje. Užtikriname saugumą, patogų pirkimo procesą ir sklandų augalų pristatymą.