Miskantai | Žoliniai augalai

Įvadas

Trumpa šių augalų istorija

Miskantai yra kilę iš tolimųjų rytų. Jie natūraliai sutinkami Kinijos, Taivano, Korėjos ir Japonijos stepių regionuose ir pakalnėse. Ši, sparčiai auganti žolė tūkstantmečius buvo naudota stogams dengti. Japonijoje, dėl išskirtinių žiedynų ji ilgą laiką buvo naudota ir sodininkystėje. Vakarų sodus miskantai pasiekė 19 a. pabaigoje. Laikui bėgant, jie tapo vieni populiariausių smilginių augalų ir iki šiol neretai atlieka pagrindinį vaidmenį natūralistinėse kompozicijose, o taip pat yra dažnai sutinkamas svečias ir įvairių stilių želdynuose.

Iš viso esama 14 pripažintų miskantų rūšių. Daugiau patirties su šiais augalais turintiems sodininkams bus pažįstami ir nendrinio miskanto (miscanthus sacchariflorus) bei floridinio miskanto (miscanthus floridulus), kartais sutinkamų ir medelynuose, pavadinimai. Tačiau pagrindinis, daugiausiai dekoratyviniais tikslais naudojamas ir daugiau, nei šimtą veislių aprėpiantis yra kininis miskantas.

Iš ne kininių verta išskirti ir kitą populiarią hibridinę rūšį – gigantinį miskantą, dar žinomą kaip drambliažolę. Tai yra 3-4 metrus per vieną sezoną pasiekiantis nendrinio ir kininio miskantų hibridas. Dėl įspūdingo stoto bei gražiai, žemyn svyrančios lapijos, klientai neretai renkasi šį miskantą, galintį sukurti užuoveją, privatumą ar tiesiog įdomų kontrastą sode. Prie jų dar trumpai grįšime, tačiau likusiame gide daugiausiai kalbėsime apie dekoratyvinių žolių pasaulį užkariavusiuosius kininius miskantus.

Populiarios kininių miskantų veislės

Kininiai miskantai yra vertinami dėl savo dekoratyvių, dažnai svyrančių, šluotelės formos žiedynų, įgaunančių sidabrinius atspalvius ir švelniai banguojančių pučiant vėjui. Šie ritmą į sodą įnešantys augalai yra dekoratyvūs nuo liepos iki kovo mėnesio ir reikalauja itin mažai priežiūros. Sparčiai augdami pavasarį, jie įprastai paisekia apie 1.2 – 3 metrų aukštį bei 60 – 150 cm plotį.

Šluotelės ima skleistis vidurvasarį ir vasaros gale bei rudenį džiugina pilnavertiška savo išvaizda. Tuo tarpu rudenį persimaino ir miskantų lapija, neretai įgydama dekoratyvius atspalvius. Pirmuosius augimo metus šie augalai praleidžia įsitvirtindami, o vėliau ima plėstis. Sau įprastą aukštį jie kiekvieną sezoną pasiekia vis iš naujo, o į plotį plečiasi po truputį kiekvienais metais.

Aukštis, žiedų forma bei spalva, lapijos forma ir pastarosios atspalviai – tai skirtumai išskiriantys individualias kininių miskantų veisles ir kriterijai pagal kuriuos sodininkai išsirenka savajį.   

Nors kininių miskantų rinka nėra tokia dinamiška, kaip, tarkime hortenzijų, karts nuo karto atsiranda ir naujų veislių, sukuriančių nemažą sujudimą. Štai pavyzdžiui praėjusio dešimtmečio pabaigoje sukurtas miskantas „Bouclé“ išsiskleidžia banguotais, susiraičiusiais žiedynais, kurie įgija purpurinę-bordinę spalvą. Su ją išvedusiu selekcininku siejama ir visiškai nauja „Polonus“ veislė, kuri, greta šių savybių pasižymi ir į priekį atsikišusiais, žemyn svyrančiais lapais, kuriuos karūnuoja tankūs, šios išskirtinės spalvos šluotelės.

Greta visiškai naujų veislių rasite ir itin kompaktiško stoto „Ruby Cute“, kuris pasiekia vos 45cm aukštį, ir puikiai tinka mažiems sodams ar auginimui vazonuose. Be to, „Ruby Cute“ lapija taip pat rudenį nusidažo išskirtine, ryškiai raudona spalva.

Kitas, populiarus, lapijos spalva rudenį išsiskiriantis miskantas yra „Purpurascens“, iš pradžių besikeičiantis į oranžinius, o vėliau ir raudonus atspalvius. Na, o jei ieškote tik rausvų žiedynų, be jau minėto „Polonus“ galime Jums pasiūlyti ir „Red Chief“. Tuo tarpu tie, kas nori ne raudonų, o tiesiog šviesiai rožinių miskanto žiedynų – rinksis senbuvį „Flamingo“.

Sidabriškiausiais atspalviais puošiasi itin didelės miskanto „Memory“ šluotelės. Dėl savo stulbinančių žiedynų, pastarieji yra vieni perkamiausių miskantų. Tačiau šiuos pareiškimus suskubtų ginčyti senbuvis ir nuo vėlyvo 19 a. populiarumą įtvirtinęs „Gracillimus“, kuris yra kompaktiškesnis, pasižymi itin dailia forma dar prieš išsiskleidžiant žiedynams, o ir itin sidabriškais žiedynais.

Dar neaptarėme dviejų kitų išskirtinių savybių – svyrančių žiedynų ir margų lapų. Veislės, turinčios pavadinime žodžius „Kaskade“ arba „Fontane“, dažniausiai pasižymi nuo savo svorio žemyn linkstančiais, ir tuo atžvilgiu fontaną ar krioklį primenančias miskantų veisles. Tuo tarpu „Zebrinus“ ar „Strictus“ pasižymi dekoratyviais, horizontaliai dryžuotais, dvispalviais (geltonai žaliais) lapais vasaros laikotarpiu. O tokios veislės kaip „Variegatus“ – dryžuotos vertikaliai ir įgija kiek balkšvesnio atspalvio lapiją. Horizontaliai dryžuotos veislės nežydi ir puošia tik lapijos koloritu. „Variegatus“, priešingai, demonstruoja ir lapiją, ir žiedynus.

Kaip ir kada sodinti miskantus?

Vazonėliuose augintus miskantus galima į dirvą sodinti visą sezoną. Nuo ankstyvo pavasario, iki vėlyvo rudens. Vis dėlto sodinant vasarą, ypač vyraujant karštiems, sausiems orams, bus reikalingas papildomas atidumas, siekiant užtikrinti, kad augalas visiškai neišdžiūtų. Kol miskantai dar nėra prigiję nevalia leisti dirvai visiškai išsausėti, kadangi tai gali turėti įtakos augalo sveikatai.

Miskantams reikalinga saulėta augimvietė. Geriausia šiam augalui parinkti sodimviete, kurioje jis sulauktų bent 6 val. tiesioginės saulės šviesos per dieną. Be tokių sąlygų, miskantai gali turėti mažiau žiedynų arba jų šluotelės gali neišvystyti pilnavertiškos spalvos, taip pat lapijos atspalviai rudenį gali būti blankesni. Pavyzdžiui, be nuolatinės saulės “Memory” žiedynai neturės savo išskirtinių sidabrinių atspalvių. Idealiausia kininiams miskantams – visiškai saulėta vieta.

Tinkamiausia šiems augalams yra vidutinio derlingumo, gerai drenuojanti, neutrali arba lengvai rūgšti dirva. Jie išgyvens ir smėlingoje dirvoje, tačiau tokiu atveju, pirmaisiais metais reikalaus daugiau drėgmės. Miskantai taip pat gali augti ir sunkiame molyje. Tačiau pastaruoju atveju, norint pasiekti geresnių rezultatų, pravartu pagerinti drenavimą, maišant molį su kompostu ar kita žeme.

Ar galima auginti vazone?

Apskritai, miskantai puikiai auga vazonuose. Skirtingai, nei dauguma kitų augalų, nereiklių miskantų išvaizda bus ne ką prastesnė, jei auginsite juos ne dirvoje. Žinoma, didelės veislės atitinkamai reikalaus ženkliai didesnių bei gilesnių vazonų. Dėl šios priežąsties nerekomenduojame taip auginti tokių veislių, kaip „Giganteus“ ar „Memory“. Tuo tarpu mažesnio ir vidutinio aukščio veislės – „Ruby Cute“ arba „Red Chief“ kuo puikiausiai gali pasitarnauti, kaip terasinis augalas.

Vienintėlis dalykas, kurį pravartu atminti yra tai, jog vazone auginamų augalų šaknys yra kiek pažeidžiamesnės šalčiams, nei auginamų dirvoje. Mūsų parduodami miskantai yra atsparūs šalčiams pagal USDA 5a zoną, t.y. iki - 29 °C, tačiau toks atsparumas galioja tik, kai jie auginami dirvoje, kuri izoliuoja šaknis ir veikia kaip natūralus buferis šalčiams.

Sakoma, jog auginant augalą vazone, reikėtų įprastą atsparumą pakelti bent 1 zona. Šiuo atveju, tai būtų iki maždaug - 18 °C. Žinoma, daug priklauso nuo konteksto. Pvz.: jei augalas auga didesniame vazone ir dar nėra viso jo užpildęs, papildomos žemės apsaugo jo šaknis. Taip pat šią funkciją gali atlikti ir sniegas. Vazonus užkasus sniegu, šaknys bus panašiai apsaugotos, kaip jei jis augtų dirvoje. Daug lemia ir tai, ar augalas yra užuovejoje, ar ne.

Miskantų laistymas ir tręšimas

Įsitvirtinę, miskantai būna atsparūs sausroms ir nereikalauja papildomo laistymo. Laistyti reikės tik pirmaisiais metais. Giluminis laistymas protarpiais, neleidžiant šaknims visiškai išdžiūti duos geresnių rezultatų, nei dažnas, paviršinis laistymas. Nuo antrų auginimo metų, laistykite tik ilgais sausros laikotarpiais. Venkite perlaistymo, kuris pasireiškia lapijos geltonavimu.

Tręšti galima. Tačiau kompostavimo, mulčiavimo ar organinių trąšų vieną kartą, pavasario pradžioje, visiškai pakaks. Visų svarbiausia nenaudoti trąšų su didele azoto koncentracija. Azotas susilpnins miskantų stiebus ir vers augalą susitelkti į lapijos, o ne žiedų formavimą. Pertręšimas sukels daugiau žalos, nei naudos.

 

Miskantų genėjimas - kada kirpti?

Geriausias laikas genėti miskantus yra vėlyva žiema arba ankstyvas pavasaris. Žinoma, galite tą daryti ir rudens pabaigoje. Tačiau sudžiuvę stiebeliai su šluotelėmis ne tik išlaiko dekoratyvumą per žiemą, bet taip pat ir suteikia augalui apsaugą nuo šalčių. Kirpti miskantus reikia paliekant maždaug 10-20cm antžeminės augalo dallies. Tą daryti svarbu iki prasidedant naujam pavasario augimui, kadangi galite pažeisti naujai augančius stiebelius. Idealiausias laikas – pasibaigus šalnoms – kovo mėn. antroje pusėje arba balandžio pradžioje.

Miskantų dalinimas

Dalinimas yra svarbus ne vien, kad pasidaryti daugiau miskantų. Šis procesas taip pat atjaunina augalą. Po 3-5 metų šios smilgos ima retėti, skleisti mažiau žiedynų, lečiau augti. Jei maždaug tokiu dažniu dalinsite savo miskantus, išvengsite šių pašalinių poveikių, o kad vienas augalas taps dviem ar trim – tikrai nepakenks.

Tinkamiausias laikas dalinti yra pavasaris, prieš augimui įsibėgėjant. Tą galima daryti ir vėlyvą rudenį, tačiau pastaruoju atveju kyla rizika, kad augalai neišgyvens žiemos. Kad padalintumėte, paprasčiausiai iškaskite visą miskantą iš žemės, atskirkite taip, kad kiekviena pusė turėtų pumpurų, ir iškart pasodinkite dalis atgalios į dirvą.

 

Pritaikymas želdiniuose - su kuo sodinti?

Natūralizmas

Daugelis naujų miskantų veislių atsirado dėka natūralistinių želdinių populiarėjimo vėlyvame 20-ajame amžiuje. Toks kraštovaizdžio stilius, akcentuojantis natūralias gamtos spalvas ir formas siejamas su žinomais Naujojo Vokiečių Stiliaus dizaineriais (pvz.: kaip Karl Foerster. Vėliau sekę Olandų Bangos is Naujojo Daugiamečių Augalų Judėjimo (angl. „New Perrenial Movement“) dizaineriai išpopuliarino daugiamečių gėlių ir varpinių augalų naudojimą kraštovaizdžiuose. Būtent iš šių valstybių – Vokietijos bei Olandijos – ir kilo nemažai naujų veislių, kurias aptarėme ankstesnioje skiltyje. Galop nesvarbu, ar drausmingai išpažįstate šią dizaino kryptį savo pačių soduose, už elegantiškas miskantų ir kitų varpinių augalų veisles, kurioms vietą randame ir laisvo stiliaus, mišriose kompozicijose, dėkoti galime juose didelį potencialą įžvelgusiems natūralistams.

Miskantų rolė želdiniuose

Aukštesni miskantai, tokie kaip „Grosse Fontane“, „Kaskade“ arba „Memory“ dažniausiai yra naudojami kaip kompozicijų fokusuojantis taškas (vertikali ašis) arba akcentinis augalas. Jie taip pat puikiai pasitarnauja kaip foninis augalas, sodinamas už įvairių kitų, žemesnių žolinių augalų. Miskantai suteikia kompozicijoms judesio, vizualiai nepkraudami stebėtojo.  

Tokie miskantai puikiai tinka ir neformalioms gyvatvorėms. Pastarąją paskirtį puikiausiai išpildo miskantai „Gracillimus“. Toks sprendimas ypač tinka vasarnamiams, kur privatumas praverčia būtent šiltuoju metų laiku. Beje, sodinami į eilę, jie gali pasitarnauti ir kaip pereinamoji zona, tarp vejos ir krūmų zonų.

Apskritai, kininiai miskantai – universalūs augalai, kurie dera tiek miesto soduose, tiek natūralistinėse, prerijų stiliaus kompozicijose, tiek mišriose kompozicijose.

Natūralūs kompanjonai miskantams

Miskantai – vertikalūs augalai pailgais žiedynais. Prie jų itin dera krūmai, gėlės ir smilgos, pasižyminčios kontrastingomis savybėmis. Tarp populiarių „kaimynų“ miskantams, kurie itin gerai prie jų dera, galime paminėti: soras, melvenes, lendrūnus, ežiuoles, rudbekijas, šalavijus, katžoles, astrus, melėsus, japonines plūkes, hortenzijas, sedulas ir lanksvas. Ko gero iš visų geriausi kompanjonai – hortenzijos – kurių žydėjimo laikotarpis sutampa, o žiedynų ir augimo formos, puikiausiai kontrastuoja su miskantų.

Prie miskantų nedera augalai, mėgstantys pavėsį, reikalaujantys daug drėgmės bei itin žemi (pvz.: kiliminiai) augalai, kurios miskantai galėtų nesunkia užgožti.

Alternatyvos miskantams

Panašiausias žolinis augalas į kininius miskantus yra argentininės kortaderijos, Jos taip pat pasižymi aukštu stotu, vertikalia forma ir itin dekoratyviomis šluotelėmis. Daugelį netgi labiau žavi kortaderijų žiedynai, kurie būna dar plunksniškesni ir masyvesni. Čia galite įsigyti ir jų. Tačiau kortaderijos yra jautresnis bei reiklesnis augalas, nei miskantai. Jei gyvenate pajūryje, jei esate įgudę sodininkai, pasiryžę kurti augalui kuo tinkamesnes sąlygas, kad šis atsidėkotų Jums savo išskirtiniu grožiu, ir jei nebijote rizikuoti, rekomenduojame pasvarstyti ir apie šias dekoratyvines žoles. Tuo tarpu kininiai miskantai – užtikrintai daugelį metų puoš Jūsų sodą, papildomos priežiūros nereikalaudami.

Žinoma, esama ir kitų nereiklių smilginių augalų, kurie gali pasitarnauti kaip alternatyva miskantams. Kone panašiausi, ir taip pat labai populiarūs yra lendrūnai. Pavyzdžiui, „Karl Foerster“ dar anksčiau išskleidžia šluoteles, toleruoja šalčius ne mažiau kaip iki -30 °C ir yra dar pakantesnis įvairaus tipo (taip pat ir itin molingoms, permirkusioms) dirvoms. O kiek mažiau atsparus korėjinis lendrūnas pasižymi tuo pačiu sidabrišku šluotelių žvilgesiu, dėl kurio miskantai taip mylimi. Beje, įvairiaspalvių šluotelių nestokoja ir mažesnio stoto soruolės, o apskritai vertikaliais stiebais su šluotelėmis taip pat pasižymi melvenės, soros ir eraičinai.

 

Ką siūlome Jums

Savo asortimente turime populiariausias miskantų veisles. Mūsų el. parduotuvėje galite įsigyti aukštos kokybės miskantus internetu su greitu pristatymu. Tiek jaunesnius sodinukus, už itin prieinamą kainą, tiek ir didesnius, keletą metų augintus ir iškart efektą Jūsų sodui suteiksiančias smilgas. Taip pat turime ir didelę pasiūlą natūralių kompanjonų šiems augalams. Pas mus rasite ne tik daugybę miskantų, bet ir hortenzijas, lanksvas ir kitus, puikiai prie šių elegantiškų augalų derančius krūmus bei gėles, įspūdingo grožio kompozicijų kūrimui.