Estetinis suvokimas japonų sodininkystėje

  •  

     Japonų kultūroje sodininkystė yra laikoma aukštuoju menu, o sodas, jų supratimu – tai gamtos reinterpretacija ribotoje erdvėje. Tačiau dėsniai, kuriais nuo seno vadovaujamasi kuriant sodą Japonijoje, gerokai skiriasi nuo vakarų pasaulyje vyraujančių tradicijų. Nusprendėme šiuos skirtumus išryškinti, vildamiesi, kad tai gali įkvėpti bendraminčius, investuojant į grožį savo aplinkoje.

     

     

    ERDVĖ

    Japonijoje sodas ir namai – tarsi dvi tos pačios visumos dalys. Tradicinėje japoniškoje architektūroje, stumdomos konstrukcijos (shoji), atstojusios langų ir durų funkciją, atverdavo vaizdą į kiemą, besidriekiantį nuo grindų iki lubų. Kad išvengti vizualinio triukšmo šiame vaizde – siekta sode išnaudoti ir tuščią erdvę. Tuščia erdvė buvo ir yra suvokiama kaip neatsiejama landšafto dalis, kuri reikalinga harmoniškam vaizdui sukurti.

    Sode erdvę Japonijoje taip pat neretai stengiamasi išdidinti naudojant optines apgaules, pavyzdžiui: didesnius akmenis ar medžius statant arčiau, o mažesnius – toliau. Tai, sykiu dera su gamtos peizažuose regimomis proporcijomis, žvelgiant į tolį.

     

     

    PROPORCIONALUMAS

    Sodas japonams yra tarsi miniatiūrinis gamtos atvaizdas. Jame dideli akmenys dažnai yra naudojami atvaizduoti kalnus, o maži tvenkiniai , upeliai ar kriokliukai, atspindi gamtoje sutinkamus vandens telkinius. Augalus, tuomet, siekiama dydžiu priderinti prie šių landšafto kontūrų. Kontūrų, kurie, skirtingai nei patys augalai, nekeis savo matmenų laikui bėgant. Dėl to medžiai ir krūmai taip pat yra reguliariai genimi, siekiant išlaikyti sodo proporcijas, o į jų augimo įtaką bendram vaizdui yra atsižvelgiama iš anksto. Todėl greta akmenų dažnai tyčia sodinami neaukšti augalai. Apskritai, japoniškuose soduose retai sutinkami dideli, pavėsį sukuriantys medžiai.

    Proporcionalumas taip pat yra kertinė Japonijoje atsiradusio bonsai meno dalis. Bonsai mene siekiama perteikti brandaus, visiškai suaugusio medžio vaizdą miniatiūrinėje formoje. Natūralios proporcijos (kamienio bei šakų storis, jų siaurėjimas, atsišakojimo vietos) yra atkartojamos paties menininko. Tuo tarpu vakarų sodininkystės figūrinio karpymo tradicijose vyrauja simetriškos geometrinės formos – nenatūralios, tačiau dailios savo taisyklingumu.

     

     

    SUBTILUMAS

    Skirtingai, nei vakaruose, japoniškiems sodams mažiau būdingi kontrastai, simetrija ar akcentai, kurių tikslas sutelkti stebinčiojo dėmesį į konkrečius kompozicijos taškus. Kaip tik, vizualinis iškilumas juose turi būti tolygiai pasiskirtęs regimame plote. Galima sakyti, jog tuo labiau siekiama sukurti ramybės ir natūralumo pojūtį, nei nustebinti. Vakarų soduose, kaip tik, vyrauja spalvingi gėlynai, tiesios linijos, pagal kurias augalai yra susodinti eilėmis ar tarpusavyje atskirti, bei ornamentiškumas, perteikiantis kūrėjo viziją.

    Japonai tarsi stengiasi leisti gamtai pačiai kalbėti kieme. Todėl net į augalų spalvas atsižvelgiama, siekiant išlaikyti tapatumą su natūraliu gamtos sezoniškumu. Pavyzdžiui, Japonijoje vasaros metu retai pamatytumėte klevus bordiniais lapais vasaros metu. Labiau populiarūs medžiai, lapija derantys prie vyraujančio sezono.

    Savarankiškai kurdami savo sodą, neretai renkamės jį pildyti labiausiai į akį krentančiais augalais – tai natūralu, intuityvu. Tačiau daugelis akcentinių augalų, kurių kiekvieno atskirai išvaizda yra išskirtinė, sodinami kartu gali vienas kitą užgošti, apkrauti sensoriką. Tą byloja ir kompoziciniai dėsniai. Tokia apkrova rečiau sutinkama japoniškuose soduose.

     

     

    Kartais atrodo, jog minimalizmas, natūralumas, kompaktiškumas, kuriais vadovaujasi sodui didelę reikšmę skiriantys japonai, atsispindi net pačiuose, iš jų krašto kilusiuose, augaluose. Tokių augalų šiemet nemažai turime ir savo asortimente. Taip pat pagausėjo augalų, derančių prie japoniškos sodininkystės filosofijos, pvz.: nykštukinių, kompaktišką formą išlaikančių medžių ar krūmų bei bonsai menininkų dažnai pasirenkamų veislių. Tarp jų: pušys, kėniai, kadagiai, o taip pat ir puošmedžiai bei japoniniai klevai. Kviečiame šiais, globalizacijos laikais, semtis įkvėpimo iš kažkada nepasiekiamai tolimais buvusių, o dabar – lengvai matomų ir apie save papasakoti galinčių, bičiulių gamtos ir sodo mylėtojų, japonų.