Rožė (K) "New Dawn"

Klasikinė, ligoms atspari vijoklinė rožė

“New Dawn” buvo išvesta prieš beveik šimtą metų. Tai Europos sodų senbuvė, kurios ilgaamžiškumas byloja apie jos patikimumą. Tą patvirtina ir reta šiai veislei 1997-aisiais tekusi garbė būti įtrauktai į Tarptautinės Rožių Bendruomenių Federacijos šlovės sieną (angl. hall of fame). „New Dawn“ – buvo pirmoji istorijoje pakartotinai žydinti vijoklinių rožių veislė, be kitą ko pasižyminti ir išskirtiniu vegetaciniu gyvybingumu.

Jos augimo greitis – vidutinis – tačiau pilnai suaugusi rožė sieks iki 300-500 cm aukštį ir 180-300 cm plotį. Ji pasižymi išskirtiniu atsparumu visoms ligoms ir toleruoja įvairių tipų dirvožėmį bei dalinį pavėsį. Nuo ankstyvos vasaros iki rudens augalą puošia saldžiai aromatingi, švelniai rožinį atspalvį turintys, pusiau pilnaviduriai, iki 8cm skermens žiedai, kontrastuojantys su blizgia, sodriai žalia lapija.
 

Rožės „New Dawn“ sodinimas ir priežiūra

Ši rožė geriausiai augs saulėtoje vietoje, tačiau toleruos dalinį pavėsį geriau, nei dauguma kitų vijoklinių rožių. Labiausiai jai tiks derlinga, gerai vandeniui pralaidi, lengvai rūgšti arba neutrali dirva. Pirmaisiais porą metų pravartu nepamiršti laistyti „New Dawn“, kol ji visiškai įsitvirtins.

Rožė žydi tiek ant senų, tiek ant naujų ūglių, todėl genint svarbiausia pašalinti tik silpnas, pažeistas, susipainiojusias, arba labai senas, sumedėjusias šakeles. Ankstyvas pavasaris yra tinkamiausias laikas tą atlikti. „New Dawn“ purkšti nuo ligų nereikia, tačiau prasta oro cirkuliacija ir nuolat šlapi lapai gali sukelti problemų. Genėjimas ir tinkamas sodimvietės parinkimas sukurs sąlygas to išvengti.

Šiam augalui reikės reikiamos atramos aplink kurią vytis. Tai gali būti pergola, sienelę, arka arba net brandus medžio kamienas. Jei pagrindines rožės šakas prie atramos pririšite, kaip jas pririšite, turės įtakos augimui. Vertikaliai pririštos šakos pasižymės stipresniu augimu, o pririštos horizontaliai – žydėjimu. Tai dar vienas būdas skatinti gausesnį rožės žydėjimą.
 

Rožių tręšimas – naudoti organiką ar chemiją?

Tręšimas yra svarbus faktorius, norint užtikrinti kuo gražesnį bei gausesnį žydėjimą. Galimi du variantai: organinės arba cheminės trąšos. Mulčiavimas ir kompostavimas sustiprintų rožę natūraliai ir naudojant šį metodą būtų sunku suklysti. Tuo tarpu cheminės trąšos nepatyrusio sodininko rankose gali sukelti ir žalos. Pernelyg daug azoto – ir augalas gali tapti „skanesnis“ kenkėjams arba susitelkti pernelyg ties augimu, o ne žydėjimu. Vis tik, tinkamai naudojamos, cheminės trąšos gali atnešti geresnių rezultatų, nei organinės.

Pavasarį šią vijoklinę rožę galima tręšti subalansuotomis arba (tik šiuo laikotarpiu!) azoto šiek tiek daugiau turinčiomis trąšomis, pvz.: NPK 10-10-10 arba NPK 12-6-8. Vasaros pradžioje tinkama jau tik balansuota trąša. O praėjus liepos mėnesiui, tręšti galima nebent aukštą kalio koncentraciją turinčiomis trąšomis. Pastarojo tręšimo paskirtis jau būtų ne skatinti žydėjimą, o kaip tik, padėti augalui pasiruošti žiemai.