Rožė "Für Elise"®

Atspari ir elegantiška Kordes rožė su magenta atspalvio žiedais

Bethoveno klasikinės kompozicijos garbei pavadinta “Für Elise” išsiskiria visiškai pilnaviduriais magenta atspalvio žiedais bei itin stipriu aromatu. Ši floribundinė rožė yra visiškai atspari Lietuvos klimatui, itin atspari demėtligei ir turi geresnį, nei vidutinį atsparumą miltligei. Jos nereikia purkšti nuo ligų.

“Für Elise” pasiekia 70-100 cm aukštį bei 60-80cm plotį. Ji auga vidutinišku greičiu. Pagrindinis žydėjimas prasideda birželį ir vėliau tęsiasi bangomis, iki pat pirmųjų šalnų. Stulbinantys žiedai dažnai talpina 50+ -žiedlapių.
 

Rožės sodinimas, auginimas ir priežiūra

Tinkamiausia šiai rožei – visiškai saulėta vieta. 6 ir daugiau valandų per dieną būtina, norint pilnavertiško žydėjimo. Na, o šaknims reikės derlingo, lengvai drenuojančio dirvožemio, kuris būtų lengvai rūgštus arba neutralus. Visiškai oro judėjimo nesulaukianti vieta gali užlaikyti drėgmę ant lapų ilgiau, nei rožei norėtųsi. Tad vidutiniško vėjuotumo vieta būtų idealiausias balansas.

Genėjimas – nebūtinas. Tačiau galimas ankstyvą pavasarį. Juo tikslinga pakirpti apie 20-30cm nuo rožės viršaus bei pašalinti negyvas ar silpnas šakeles. Na, o vasarą, vykstant žydėjimui, jį optimizuoti padės peržydėjusių galvučių šalinimas.
 

“Für Elise” tręšimo strategija

Tręšimas yra svarbus faktorius, norint užtikrinti kuo tvirtesnį augimą bei gausesnį žydėjimą. Galimi du variantai: organinis ir cheminis. Mulčiavimas, kompostavimas arba tręšimas mėšlu sustiprintų rožę natūraliai ir naudojant vieną iš šių metodų (arba juos visus vienu metu) - sunku suklysti. Tuo tarpu pertręšimas chemine trąša, netinkamų trąšų naudojimas arba jų naudojimas netinkamu metu gali sukelti nepageidaujamų padarinių. Per daug azoto trąšose – ir žiedai gali prarasti aromatą, augalas gali tapti „skanesnis“ kenkėjams arba pernelyg susitelkti ties augimu, o ne žydėjimu. Kitą vertus, tinkamai naudojamos, cheminės trąšos gali atnešti įspūdingesnių rezultatų, nei organinės.

Pavasarį šią vijoklinę rožę galima tręšti subalansuotomis arba šiek tiek daugiau azoto turinčiomis trąšomis, pvz.: NPK 12-6-8. Tuo tarpu vasaros pradžioje rekomenduojama jau tik subalansuotomis trąšomis (NPK 10-10-10). O praėjus liepos mėnesiui, tręšti galima nebent aukštą kalio koncentraciją turinčiomis trąšomis. Pastarojo tręšimo paskirtis jau būtų ne skatinti žydėjimą, o kaip tik, padėti augalui pasiruošti žiemai.