Dekoratyvus keturis sezonus, tiek lapija, tiek žieve

Smulkūs, penkiabriauniai 'Sango-kaku' lapeliai iš pradžių išsiskleidžia lengvai gelsvi, su rausvais kontūrais, vasarą įgija žalsvesnį atspalvį, ir galiausiai nušvinta sodriai auksinę spalvą rudenį. Tačiau daili lapija yra ne vienintelė šio medelio puošmena. Žiemą, nukritę lapai atidengia ryškiai raudoną klevo žievę, suteikiančią žiemos kraštovaizdžiui taip reikalingų spalvų.

Veislės pavadinimas pažodžiui reiškia koralų bokštas (sango - jūros koralas, kaku – bokštas). Toks vardas šiam klevui ko gero priskirtas dėl žievės panašumo į raudonspalvius koralus. “Sango-kaku” auga lėtai, tačiau galop pasiekia 6-7.5m aukštį bei 4,5-8m plotį.

Plaštakinių klevų priežiūra

Japoniniai klevai yra palyginti reiklūs augalai. Karštomis vasaros dienomis jų nauji lapai gali padžiūti. Taip nutinka tuomet, kai dirvožėmio paviršius išgarina drėgmę ir ima džiūti paviršinės medžio šaknys. Išvengti nepageidaujamos žalos galima naudojant mulčią (pvz.: pušų žievės), kuris padeda išlaikyti drėgmę ir vėsą šaknims. Taip pat, be abejo, to padės išvengti atsakingas laistymas.

Žvarbūs vėjai gali pakenkti jaunoms šakelėms, tad rekomenduojame “Sango-kaku” parinkti nuo vėjo bent dalinai apsaugotą sodimvietę.

Galiausiai, pastebėtinas šių klevų atsparumas šalčiams. Nors “ant popieriaus” plaštakiniai klevai toleruoja USDA 5 zoną, itin žemos temperatūros gali augalui pakenkti, ypač kol jis dar jaunas, neįsitvirtinęs dirvoje ir jo šakų nedengia stora žievė. Todėl apdairu (ypač jei gyvenate rytinėje Lietuvos dalyje) žiemai augalą apdengti spec. medžiaga nuo šalčių. O jei klevą auginate vazone – padės ir jo įnešimas į šiltnamį, priestatą ar kokią kitą patalpą, kurioje vyrauja šiek tiek aukštesnė temperatūra, nei lauke.