Auksiniai ir rožiniai atspalviai kieme

'Katsura' – tai tanki, kompaktiška plaštakinių klevų veislė, labiausiai išsiskirianti savo dailia pavasarine lapija. Nedideli, 5-7 skiautelių lapai sezono pradžioje būna auksinės-oranžinės spalvos su rožiniais pakraščiais, vasarą tampa ryškiai žali, o rudenį nusidažo pasteliniais oranžinės ir geltonos spalvos atspalviais. Per pirmuosius 10 metų 'Katsura' paprastai auga vazos forma ir pasiekia apie 120-180cm aukštį, bet laikui bėgant ji užauga iki 300-360cm ir įgija apvalesnės formos lają.

Plaštakiniai klevai dažnai yra formuojami ir auginami kaip bonsai medeliai. Jie taip pat tinka auginimui vazonėliuose. “Katsura” japonų kalboje yra kito medžio, japoninio puošmedžio, pavadinimas. Šis plaštakinis klevas ko gero savo vardą pelnė dėl panašios lapijos.
 

Klevo “Katsura” priežiūros ypatumai

Šis plaštakinis klevas geriausiai augs drėgnoje, organinėmis medžiagomis praturtintoje, šiek tiek rūgščioje, gerai vandeniui pralaidžioje dirvoje, saulėtoje arba dalinai pavėsingoje vietoje. Gerai auga ir priesmėliuose. Šiaurinėje pusėje jis gali būti auginamas saulėtoje vietoje, tačiau pietinėje pusėje mėgsta pavėsį. Japoninių klevų nauja lapija turi tendencija nudegti karštomis vasaromis visiškai saulėtoje vietoje, ypač jei dirvožemis nėra nuolat drėgnas. Mulčias padeda išlaikyti dirvos drėgmę ir palaikyti vėsą šaknims (jo įsigyti galite štai čia). Jaunoms šakoms ir lapams taip pat gali pakenkti vėjai (ypač šaltuoju metų laiku). Tad rekomenduojama “Katsurą” sodinti nuo stiprių vėjų apsaugotose vietose. Tręškite pavasarį, prieš pasirodant lapams. Genėti reikia minimaliai, bet jei reikia, tinkamiausias laikas tam - nuo vėlyvo rudens iki žiemos vidurio.

Augalo priežiūra ir atsparumas šalčiui

Didžioji dalis augintojų plaštakinius klevus priskiria USDA 5 atsparumo zonai, tačiau tenka matyti įvardinamą ir USDA 6 zoną. Kitaip tariant, Lietuvos vietovėse, kur vyrauja 5 zona, jaunos šakelės (arba visas augalas, kol dar yra nedidelis) gali šalčiausiomis metų dienomis pašalti. Vakarinėse Lietuvos vietovėse šios rizikos kur kas mažesnės. Atsižvelgiant į tai, koks delikatus yra šis medelis, atšiaurūs vėjai ir ribinės temperatūros gali būti lemtingi veiksniai jo peržiemojimui. Be tinkamos sodimvietės parinkimo, augalo apdengimas spec. medžiaga šaltuoju metų laiku arba netgi įnešimas į šiltesnę patalpą žiemai padės apsisaugoti nuo neperžiemojimo rizikos.