Japoniškos sodininkystės dvasia dvelkiantis plaštakinis klevas

Šis plaštakinis klevas auga ganėtinai lėtai. Jo giliai skiautėti rausvai violetiniai lapai (susidedantys iš 5-7 skiltelių) rudenį, prieš nukrisdami, nusidažo ryškiai raudona spalva. Tai gražus nedidelis medelis, kurio unikali lapų spalva geriausiai išryškėja jį pasodinus vietoje, gaunančioje saulės (auginant pavėsingoje - jie bus žalsvesni). “Atropurpureum” toleruos ir visiškai saulėta vietą, tačiau tuomet svarbu užtikrinti nuoseklų laistymą, nes jo lapams gali greitai pakenkti drėgmės trūkumas dirvoje. Pušų žievės mulčias gali padėti palaikyti drėgmę iš apsaugoti paviršines medelio šaknis nuo išdžiuvimo (jo galite įsigyti štai čia). Geriausių rezultatų pasieksite šį klevą augindami drėgnoje, bet gerai vandeniui pralaidžioje dirvoje, daliniame pavėsyje. Saugokite nuo atšiauriausių vėjų, kurie gali sukelti lapų nudegimą.
 

Didelės galimybės ir dar didesni iššūkiai

Dėl smulkios lapijos, lėto augimo ir nedidelio ūgio plaštakiniai klevai dažnai yra formuojami ir auginami kaip bonsai medeliai. Žinoma, palaikyti maksimalų šių, ir taip lepių, augalų dekoratyvumą, palyginti skurdesnėje bonsai dirvoje yra nemažas iššūkis net ir prityrusiam sodininkui.

Taip pat verta paminėti ir plaštakinių klevų atsparumą šalčiams. Didžioji dalis augintojų juos priskiria USDA 5 atsparumo zonai, tačiau tenka matyti įvardinamą ir USDA 6 zoną. Kitaip tariant, šaltis tampa rizika jų išgyvenimui rytinėje Lietuvos dalyje (5 zona), kur gali tekti imtis papildomų priemonių, tokių kaip jo įnešimas į uždarą lauko patalpą, kur vyrauja kiek aukštesnė temperatūra, nei lauke, žiemai.

Atsižvelgiant į tai, koks delikatus yra šis medelis, atšiaurūs vėjai ir ribinės temperatūros gali būti lemtingi veiksniai jo peržiemojimui. Ypač, kol augalas yra dar jaunas. Dėl šių veiksnių gali pašalti ir jaunesnės augalo šakelės. Vakarinėse Lietuvos vietovėse šios rizikos kur kas mažesnės.

Plaštakinis klevas “Atropurpureum” auga lėtai, tačiau galiausiai pasiekia iki 450-700cm aukštį ir 600cm plotį.