Erikos žydi žiemą

Žydinčiais augalais esame pratę gerėtis pavasario arba vasaros mėnesiais. Tačiau unikali tam išimtis yra Erikos krūmeliai, pradedantys savo gausų žydėjimą pirmaisiais žiemos mėnesiais, neretai trunkantį iki balandžio.

Šis kompaktiškas, visžalis krūmelis nereikalauja daug priežiūros. Visžaliai lapai trumpi, siaurai lancetiški, vasarą sodriai žali, o žiemą ir pavasarį įgija bronziškai žalsvą atspalvį. “Kramer’s Rote” pumpurai formuojasi vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje, sausį prasprogsta ryškiai purpurine spalva. Augalas pasiekia apie 45cm aukštį ir 60cm plotį

“Kramer’s Rote” auginimo ir pritaikymo želdiniuose ypatumai

Šis krūmelis pakenčia beveik visus dirvožemio tipus, išskyrus šlapią, permirkusią žemę ir, skirtingai nei dauguma jo giminaičių, nereikalauja rūgštaus dirvožemio. Geriausių rezultatų pasieksite augindami eriką vidutinio derlingumo, šiek tiek drėgnoje bet kokio pH žemėje, tačiau nesijaudinkite dėl vasaros sausros, kai tik augalas įsitvirtins - jis galės ištverti ir vasaros, ir žiemos sausras.

Erikos nebūtina genėti, nes ji pati savaime suformuoja apvalias ir simetriškus kupstelius. Tačiau, esant poreikiui, geriausiai tai daryti augalui jau peržydėjus, pavasarį. Augalas atsparus temperatūroms maždaug iki -27 °C (USDA 5b zona). Dėl savo kompaktiško stoto, krūmelis yra tinkamas auginti lauko vazonuose ir loveliuose. Augintojai taip pat pastebi, jog Erikos puikiai užgožia piktžoles.

Sodininkai neretai erikas “Kramer’s Rote” augina kaip kiliminę dangą, tačiau ji gerai dera ir prie kitų nykštukinių visžalių augalų, spygliuočių, o taip pat sau vietą ras ir mišriuose viržių arba erikų želdiniuose.